Lietuva pristatė patirtį kovojant su dezinformacija
2026 m. vasario 18 d. Keiptaune vykusiame dezinformacijos dialoge dalyvavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė dr. Margarita Šešelgytė.
Diskusijoje „Tarptautinis požiūris į dezinformaciją“ dr. M. Šešelgytė pristatė Lietuvos ir platesnės Europos patirtį stiprinant demokratinių procesų apsaugą nuo informacinių manipuliacijų. Ji pabrėžė, kad dezinformacija nėra naujas reiškinys, tačiau šiandien ji įgauna naują mastą ir formą – pasitelkiant dirbtinį intelektą, automatizuotas paskyras (vadinamuosius „botus“), tikslines informacines kampanijas bei siekiant išnaudoti visuomenės poliarizaciją.
„Gyvename laikotarpiu, kai riba tarp tiesos ir melo tampa vis labiau išplaukusi, o informacija tampa strateginiu ištekliumi. Norint paveikti visuomenę, nebereikia tankų – žmoniu protams ir širdims paveikti pakanka pasitelkti informacijos priemones“, – pažymėjo dr. M. Šešelgytė, remdamasi Lietuvos istorine patirtimi sovietinės okupacijos laikotarpiu ir šiuolaikinėmis Rusijos informacinėmis operacijomis.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuva, turinti sudėtingą geopolitinę aplinką ir kaimynystėje vykstantį karą Ukrainoje, susiduria su nuolatinėmis pastangomis silpninti pasitikėjimą valstybės institucijomis, skatinti visuomenės susipriešinimą bei diskredituoti šalies gynybos politiką. Pastaruoju metu ypatingas dėmesys skiriamas automatizuotų paskyrų veiklai socialiniuose tinkluose, siekiančiai išnaudoti jautrias temas ir paveikti viešąją nuomonę.
Diskusijoje taip pat aptarti Lietuvos taikomi atsako mechanizmai: teisinės reguliavimo priemonės, strateginė komunikacija, investicijos į visuomenės medijų raštingumą, glaudus bendradarbiavimas su žurnalistais bei akademine bendruomene. Pabrėžta, kad ilgalaikis atsparumas kuriamas ne tik instituciniu, bet ir visuomenės lygmeniu.
Renginyje dalyvavo ir ekspertai iš Lenkijos, Belgijos bei Bulgarijos, kurie dalijosi nacionalinėmis patirtimis kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, faktų tikrinimo iniciatyvomis ir rinkimų procesų apsaugos priemonėmis.
Dialogo kontekste ypatingas dėmesys skirtas artėjantiems 2026 m. Pietų Afrikos Respublikos vietos savivaldos rinkimams ir su jais susijusiems informacinės erdvės iššūkiams – įskaitant tikslines, lokalizuotas dezinformacijos kampanijas, siekiančias išnaudoti jautrias bendruomenių temas, tokias kaip vandens tiekimas ar elektros tiekimo sutrikimai.
Šių metų dialogo tema – „Kova su dezinformacija, užtikrinant vietos demokratiją“. Renginyje dalyvavo Pietų Afrikos Respublikos Vyriausybės, parlamento, Nepriklausomos rinkimų komisijos, akademinės bendruomenės, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės atstovai.
Renginį organizavo Europos Sąjungos delegacija kartu su Lietuvos, Ispanijos, Lenkijos ir Belgijos ambasadomis Pietų Afrikoje, bendradarbiaudamos su Strateginių studijų institutu.
