Naujienos

Džiaukimės!

Nuo 1990 m. kovo 11 d. skaičiuojame jau ketvirtą nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį. 30 procentų Lietuvos gyventojų gimė, o apie 40 proc. pradėjo mokytis jau laisvoje Lietuvoje. Vis daugėja žmonių, kurių niekaip neveikė komunistinė ideologija, kurie negyveno socialistinės ekonomikos sąlygomis, kurie nepatyrė žmogaus laisvių apribojimų. Kadangi santvarka buvo pagrįsta komunistine ideologija ir neefektyvia ekonomika, gyvenome neišvengiamos prievartos sąlygomis. Šiandien daugelis tai jau užmiršome. Lietuvą valdė nurodymai iš Maskvos, komunistų partija ir jos paskirti vietiniai administratoriai. Žmonės ėjo į rinkimus, kurie nieko nelėmė. Buvo siekiama pavergti protus, gyvenimas buvo cenzūruojamas, nebuvo žodžio laisvės ir laisvos spaudos, kultūra buvo priklausoma nuo ideologijos. Išsišokėlius tramdė KGB, o norintys siekti aukštesnės padėties visuomenėje, moksle, kultūroje ir kitose srityse turėjo daryti kompromisus su sąžine. Buvo menkinama Lietuvos praeitis, iškraipoma istorija. Sienos buvo uždaros žmonėms ir prekėms, ir tik nedidelė išrinktųjų laimingųjų keliaudavo į užsienį. Deficitai, eilės, talonai, prasti gaminiai, neefektyvios paslaugos buvo mums primestos santvarkos kasdienybė.

Per visą sovietinės okupacijos laikotarpį buvo nemažai žmonių, kurie negalėjo susitaikyti su esama padėtimi. Laisvės kovotojai partizanai, katalikų Bažnyčia, Lietuvos laisvės lyga, Lietuvos Helsinkio grupė, pogrindžio spaudos leidėjai, disidentai kovojo ir neleido užmiršti, kad reikia kovoti už nepriklausomybę. Pasyvų nepritarimą okupacijai rodė žmonės, atsisakę stoti į komunistų partiją, dalyvauti okupacinių struktūrų veikloje, nepasiduodantys ideologijai. Tačiau ilgą laiką jie nekėlė realaus pavojaus santvarkai. Žinoma, buvo nemažai komunistų, kitų žmonių, prisitaikiusių ir patogiai gyvenančių. Bet vėliau paaiškėjo, kad ir jie nebuvo stiprus tos santvarkos ramstis.

Nepriklausomybės idėją puoselėjo užsienyje gyvenusi Lietuvos tautos dalis. Svarbūs veiksniai buvo ir nenutrūkstamai veikusi Lietuvos diplomatinė tarnyba, užsienio valstybės, kurios nepripažino Lietuvos okupacijos, užsienio radijo laidos lietuvių ir kitomis kalbomis.

Kai pereito amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje susvyravo Sovietų Sąjungos ideologiniai gniaužtai, kai prasidėjo ekonominė liberalizacija, Lietuva pradėjo busti. Pradžioje didelį impulsą davė Lietuvos laisvės lygos veikla, vėliau Sąjūdis, suaktyvėjusi visuomenė, atsiradusios nepriklausomos organizacijos ir politinės partijos, laisva spauda.

Didžiuokimės!

Kas atsitiko Kovo 11-ąją? Atkūrėme nepriklausomą Lietuvą ir pradėjome dėti visiškai kitokios politinės ir ekonominės santvarkos pamatus. Siekėme tapti nepriklausoma demokratine valstybe ir visuomene, pereiti nuo planinės socialistinės ekonomikos prie laisvos rinkos ekonomikos, pertvarkyti valstybės administraciją, sukurti naujas valdžios struktūras bei kariuomenę. Maskva nenorėjo pasiduoti, todėl nepriklausomybę teko sunkiai ginti ir įtvirtinti. Daug žmonių buvo pasiryžę aukoti net gyvybes.

Kokia Lietuva yra dabar? Per tris dešimtmečius pasiekėme aukštumas. Pagal įvairius ekonominius ir demokratijos rodiklius esame tarp labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Esame Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos NATO bei svarbiausių tarptautinių organizacijų nariai, 2018 metais įstojome į prestižiniu pasaulio ekonomikos klubu vadinamą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, kuriai priklauso tik 37 valstybės iš 200.

Didžiuojamės savo piliečių pasaulinio lygio pasiekimais mokslo, ekonomikos, technologijų, inovacijų, kultūros ir meno, sporto srityse.

Lietuva yra laisva demokratinė valstybė. Esame laisvų, gerai išsilavinusių, atvirų, kūrybingų žmonių visuomenė, laisvai renkam savo prezidentą, parlamentą, savivaldos organus, turime laisvą spaudą, galime laisvai keliauti, rinktis kur gyventi, dirbti ir mokytis. Net nebūnant Afrikos žemyne nesunku įvertinti, kokios svarbios šios vertybės.

Kurkime, būkime kartu, švęskime!

Lietuvos valstybę kuria mūsų tauta, gyvenanti tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Lietuvą kuriame mes visi kartu. Užsienyje gyvenantys lietuviai dalyvauja renkant Respublikos prezidentą ir Seimą, o dabar turi ir savo atstovę seime.

Lietuvos Respublikos ir jos piliečių interesus gina ir atstovauja Lietuvos diplomatinė tarnyba, nuo 2015 metų veikianti Lietuvos Respublikos Ambasada Pretorijoje.

Nesvarbu, kaip atvykome į Pietų Afrikos Respubliką, mūsų šaknys Lietuvoje ir lietuvių kalboje, mus jungia viena praeitis, dabartis ir ateitis.

Su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo švente!

Ambasadorius Dainius Junevičius